Galiausiai pelninga, bet pirmiau likviduota
Vertės pokyčio nuostoliai ir didėjantys užstato reikalavimai gali išsekinti prieinamus pinigus dar prieš paaiškėjant ilgalaikės tezės rezultatui.
Koncepcinė iliustracija, ne tikri rinkos duomenys. Diagramos žymose gali būti naudojamas kitas supaprastintas pavyzdys nei atvejo analizėje.
Pradinės sąlygos
Hipotetinis mokomasis atvejis, o ne išvestinių finansinių priemonių rekomendacija. Toliau pateiktos sutartys, maržos lygiai, kainos ir sąskaitos sąlygos yra išgalvoti ir neapibūdina dabartinio biržos produkto. Teo turi $15,000 prekybai skirto kapitalo ir perka tris išgalvotus indekso ateities sandorius ties 4,000. Kiekvienos sutarties daugiklis yra $5 už indekso punktą. Jis susitelkia į $9,000 pradinės maržos reikalavimą ir likusius $6,000 laiko pakankamu rezervu.
Pozicijos vertė didesnė už įmoką
Kiekvienos sutarties nominalioji pozicijos vertė yra 4,000 × $5 = $20,000. Taigi trys sutartys sudaro $60,000 – keturis kartus daugiau nei Teo sąskaitos $15,000 nuosavas kapitalas. Daroma prielaida, kad pradinė marža yra $3,000 vienai sutarčiai, o palaikomoji marža – $2,500. Atidarius tris sutartis, rezervuojamas $9,000 užstatas, bet ekonominės pozicijos vertė vis tiek yra $60,000. Marža yra prievolių vykdymo užstatas, o ne pirkimo kaina ar didžiausias nuostolis.
Esant tiesinei ilgajai ateities sandorių pozicijai, kiekvienas vieno punkto pokytis keičia nuosavą kapitalą trimis × $5 = $15. Todėl 100 punktų kritimas kainuoja $1,500. CME mokomojoje medžiagoje atskiriama pradinė ir palaikomoji marža bei paaiškinama, kad maržos reikalavimai gali keistis kintant rizikai. Tikslūs lygiai ir brokerio procedūros šiame pasakojime yra hipotetiniai; tikras prekiautojas turi patikrinti sutarties daugiklį, atsiskaitymo procesą, brokerio reikalavimus ir likvidavimo tvarką.
Pirmiausia patiriamas rinkos nuostolis
Indeksas krinta nuo 4,000 iki 3,650, t. y. 350 punktų. Teo praranda 350 × $15 = $5,250, todėl sąskaitos nuosavas kapitalas prieš mokesčius sumažėja iki $9,750. Pagal pradinę palaikomosios maržos prielaidą trims sutartims reikia $7,500, tad nuosavas kapitalas tebėra aukščiau šio lygio. Teo nusiramina, nes dar neperžengė palaikomosios maržos ribos. Tačiau jo laisvas rezervas mažesnis, o pozicijai vis dar gresia kitas nepalankus pokytis.
Nuostolis nėra vien žymė grafike. Ateities sandoriai perkainojami rinkos verte, o atsiskaitymo ar kintamosios maržos pinigų srautai pagal atitinkamus susitarimus gali sukurti skubų finansavimo poreikį. Svarbios gali būti ir brokerio dienos metu atliekamos rizikos patikros. Planuotas pervedimas iš kitos sąskaitos gali nepasiekti laiku. Ekonominis klausimas – ar reikiamu metu yra tinkamo naudoti užstato, o ne ar Teo kur nors kitur turi pakankamai nesusijusio turto.
Tuomet reikalavimas padidėja
Tarkime, dėl nepastovumo išgalvotai padidinama vienos sutarties palaikomoji marža iki $4,000, o pradinė marža – iki $4,500. Trijų sutarčių palaikomoji marža dabar yra $12,000 ir $2,250 viršija Teo $9,750 nuosavą kapitalą. Jei išgalvotas brokeris reikalauja atkurti naują pradinį lygį, tikslinė suma tampa $13,500, o papildomai reikia $3,750. Vien pasakius, kad pateiktas „reikalavimas papildyti maržą“, liktų neaišku, kuri riba lemia finansavimo poreikį.
Tarkime, Teo negali papildyti lėšų ir uždaro vieną sutartį ties 3,640. Šis papildomas dešimties punktų pokytis iki uždarymo taikomas visoms trims sutartims ir kainuoja dar $150. Sumokėjus $20 bendrą uždarymo mokestį, lieka $9,580 nuosavo kapitalo. Likusioms dviem sutartims pagal naują pradinį lygį reikia $9,000, tad virš šios ribos lieka tik $580. Sumažinus poziciją, šis konkretus trūkumas pašalinamas, bet rezervas lieka menkas; jau patirti nuostoliai neišnyksta.
Antras kritimas išbando likusį rezervą
Tada indeksas krinta nuo 3,640 iki 3,580. Dvi sutartys praranda 60 × $10 = $600, todėl prieš kitus mokesčius nuosavas kapitalas sumažėja iki $8,980. Tai mažiau už $9,000 pradinę ribą, bet daugiau už $8,000 palaikomąjį lygį. Ar bus pateiktas dar vienas reikalavimas, priklauso nuo tikrųjų brokerio taisyklių; šiame pavyzdyje šios ribos sąmoningai atskiriamos, užuot skelbus likvidavimą kiekvieną kartą nukritus žemiau pradinės maržos.
Jei rinka, prieš Teo spėjant sureaguoti, šuoliu nukristų iki 3,400, likusi pozicija nuo 3,640 prarastų 240 × $10 = $2,400, ir prieš papildomas pasitraukimo sąnaudas liktų $7,180. Tai mažiau už numanomą $8,000 palaikomosios maržos reikalavimą. Vėlesnis pakilimas iki 4,100 nepadėtų sąskaitai, kurios pozicijas teko priverstinai uždaryti žemesnėmis kainomis. Galutinės kainos prognozė negali pakeisti pinigų srautų kelio analizės.
Palyginkite mažesnį dydį ir finansavimo prielaidas
Pradėjus nuo vienos sutarties, nominalioji pozicijos vertė būtų $20,000. Pirmasis 350 punktų kritimas kainuotų $1,750, ir prieš mokesčius liktų $13,250. Naujasis $4,500 pradinės maržos reikalavimas paliktų $8,750 virš šio lygio. Tai nenustato niekam tinkamo pozicijos dydžio; tik parodo, kaip mažesnis sutarčių skaičius, esant vienodoms pradinėms sąlygoms, keičia ir rinkos nuostolį, ir užstato poreikį. Galimybė uždirbti iš palankaus pokyčio taip pat sumažėtų.
Teo taip pat atskiria įprastus biržinius ateities sandorius nuo neterminuotų kriptoturto sutarčių. Pastarosios gali būti susijusios su periodiniais finansavimo mokėjimais, skirtingomis užstato vertės mažinimo normomis, konkrečios prekybos vietos likvidavimo sistemomis ir saugojimo rizika. Šiame pavyzdyje neterminuotų sutarčių finansavimo formulė neperkeliama biržiniam ateities sandoriui. Nepriklausomai nuo priemonės, prieš sandorį rengiamame skaičiavimo lape reikia kartu modeliuoti nepalankius kainų pokyčius, didesnius užstato reikalavimus, mokesčius ir grynųjų prieinamumo laiką. Papildomas skolinimasis maržai papildyti sukurtų dar vieną finansavimo prievolę, o ne pašalintų pagrindinę riziką.
Nuostolį ir naują maržą finansuokite kartu
350 punktų kritimas, kai daugiklis yra 5 USD, sukelia 1 750 USD nuostolį vienam kontraktui. Vėliau kiekvienam reikia naujos pradinės maržos 4 500 USD. Abu poreikiai turi tilpti į tuos pačius 15 000 USD. Bendras testas leidžia du sveikus kontraktus, ne penkis, kuriuos rodytų vien pirminė atidarymo marža.
n × (350 × 5 + 4 500) ≤ 15 000; n ≤ 2.4 → 2
Du kontraktai praranda 3 500 USD, taigi lieka 11 500 USD nuosavo kapitalo, palyginti su 9 000 USD nauja marža: 2 500 USD rezervas prieš sąnaudas. Marža nėra antras prekybos nuostolis, o suvaržytas kapitalas. Papildomas kritimas, didesnis reikalavimas ar ankstesnis mokėjimo terminas vis tiek gali sugriauti šį sąlyginį finansavimo planą.
Kur samprotavimas suklysta
Maržos laikymas didžiausiu nuostoliu
Kainos pokyčių poveikį lemia sutarties daugiklis; įmoka tik užtikrina prievolių vykdymą.
Prielaida, kad reikalavimai nekinta
Didesnis nepastovumas gali sutapti ir su nuostoliais, ir su didesniu užstato poreikiu.
Pervedimo laiko nepaisymas
Už sąskaitos ribų esantis turtas gali nevirsti tinkamais grynaisiais prieš brokeriui imantis veiksmų.
Patikrinkite sprendimą, ne atmintį.
Dviejų išgalvotų sutarčių daugiklis yra $10. Rinka krinta 80 punktų, pradinis nuosavas kapitalas yra $9,000, o mokesčiai – $40. Nauja pradinė marža yra $4,000 vienai sutarčiai. Kiek papildomo nuosavo kapitalo reikėtų, kad sąskaita vėl pasiektų šį lygį?
Rodyti išsamų sprendimą
Nuostolis dėl kainos pokyčio yra 2 × $10 × 80 = $1,600. Sumokėjus $40 mokesčių, nuosavas kapitalas yra $9,000 − $1,600 − $40 = $7,360. Naujasis pradinės maržos reikalavimas yra 2 × $4,000 = $8,000, tad trūksta $640. Ar ir kada bus reikalaujama šios įmokos, priklauso nuo palaikomosios maržos ir brokerio taisyklių, kurias būtina nurodyti atskirai.