Likvidumo fondai: mokesčiai, turto atsargos ir divergencijos nuostolis

Likvidumo teikimas reiškia kintančias turto atsargas

Automatinis rinkos formuotojas laiko rezervus ir leidžia keitimus pagal taisyklę. Paprastame pastovios sandaugos modelyje rezervų kiekiai x ir y tenkina x × y = k, supaprastintame skaičiavime nepaisant mokesčių. „Uniswap“ dokumentacijoje šis ankstyvas modelis atskiriamas nuo koncentruoto likvidumo modelių. Likvidumo teikėjas suteikia turto atsargas, kurios keičiasi prekiautojams keičiant vieną turtą į kitą.

Todėl pozicija nėra tiesiog du palūkanas uždirbantys žetonai. Kai vienas turtas pabrangsta kito atžvilgiu, arbitražo sandoriai pakoreguoja fondo turto atsargas. Teikėjas galiausiai turi mažiau brangstančio turto ir daugiau kito turto, nei būtų turėjęs nieko nekeisdamas piniginėje. Mokesčių pajamas reikia vertinti atsižvelgiant į šį turto atsargų poveikį.

Apskaičiuokite palyginamąjį rezultatą be mokesčių

Tarkime, fondas iš pradžių laiko 10 žetono A vienetų ir 1,000 dolerio žetono vienetų. Žetonas A vertas $100, tad fondo vertė yra $2,000, o k lygu 10,000. Jei išorinė kaina padvigubėja iki $200 ir arbitražas suderina fondą su ja, jo rezervai tenkina y ÷ x = 200 ir x × y = 10,000. Išsprendus gaunama maždaug 7.071 A ir 1,414.214 dolerio žetono.

Tuomet fondo vertė yra maždaug $2,828.43. Tiesiog laikomas pradinis turtas būtų vertas $3,000. $171.57 skirtumas sudaro maždaug 5.72% laikymo etalono vertės. Fondo vertė doleriais vis tiek padidėjo, tačiau jo rezultatas prastesnis už laikymo rezultatą. Nuostolis etalono atžvilgiu nėra tas pats, kas absoliuti neigiama grąža.

Pridėkite mokesčius neištrindami palyginamojo rezultato

Prekybos mokesčiai gali kompensuoti dalį ar visą šį santykinį nuostolį, tačiau suma priklauso nuo apyvartos, mokesčių taisyklių, teikėjo dalies ir kainos kelio. Nurodyta mokesčio norma neįrodo grynosios grąžos. Didelės apyvartos fondas taip pat gali patirti nepalankią atranką, kai geriau informuoti prekiautojai naudojasi pasenusiomis santykinėmis kainomis.

Praktiniame apskaitos žurnale atskirkite pradinį turtą, galutinį turtą, surinktus mokesčius, paskatas, tinklo vykdymo ir valdymo sąnaudas. Visas dedamąsias įvertinkite tomis pačiomis galutinio momento kainomis. Jei mokesčiai paliekami rezervuose, nepridėkite jų antrą kartą. Jei atlygis dar neatsiimtas, atskirkite įvertintą vertę nuo pinigų, gautų jį pardavus. Nuosekli apskaita svarbesnė už įspūdingą metiniu pagrindu perskaičiuotą skaičių valdymo skydelyje.

Koncentruoti intervalai keičia pozicijos riziką

Koncentruoto likvidumo sistemos leidžia kapitalui veikti pasirinktame kainų intervale. „Uniswap v3“ techniniame dokumente aprašomas likvidumas apribotuose intervaluose, o ne tolygiai visose galimose kainose. Tai gali padidinti kapitalo efektyvumą, kartu labiau sutelkiant turto atsargų reakciją. Pagal atitinkamo fondo veikimo principus, už aktyvaus intervalo atsidūrusi pozicija gali visiškai virsti vienu iš dviejų turto vienetų ir nebeuždirbti prekybos mokesčių, kol kaina sugrįš.

Siauresnis intervalas savaime nėra geresnis. Palyginkite siaurą ir platų intervalus pagal tą patį hipotetinį kainos kelią, įtraukdami pozicijos perstatymo sąnaudas ir laiką. Dažnas perstatymas gali sukelti sandorių išlaidų ir užfiksuoti turto atsargų pokyčius. Istorinis testas, kuris akimirksniu perkelia intervalą istorine kaina, gali praleisti pagrindinį strategijos įgyvendinimo sunkumą.

Prieš vertindami sėkmę apibrėžkite tikslą

Teikėjas gali lyginti rezultatus su abiejų turto rūšių laikymu, vien kotiruojamo turto laikymu arba tiksline perbalansavimo politika. Šie etalonai atsako į skirtingus klausimus. Pasirinkite vieną prieš pamatydami rezultatą, o kitus palikite kontekstui. Kitaip nuostolingą strategiją galima parodyti kaip sėkmingą vien po fakto pakeitus palyginimą.

Taip pat patikrinkite žetono vertės sumažėjimo, fondo sutarties sutrikimo ir negalėjimo pasitraukti scenarijus. Nuostolio dėl kainų išsiskyrimo aritmetika daro prielaidą, kad turtas ir rinka veikia; tai nėra išsamus rizikos įvertis. Nedidelis apskaičiuotas atsilikimas nuo etalono neapriboja galimo pagrindinės sumos nuostolio. Čia pateikti pavyzdžiai išskiria veikimo principus mokymuisi ir sąmoningai neteikia rekomendacijos suteikti likvidumo jokiam konkrečiam fondui.

Antras praktinis kainos kelias po didelio tarpinio nuokrypio gali baigtis pradine kaina. Palyginkite pasyvaus laikymo rezultatą su teikėju, kuris pakartotinai perkėlė koncentruotą intervalą. Vienodos pradinė ir galutinė kainos nereiškia vienodų rezultatų, kai įtraukiami prekybos mokesčiai, turto atsargų pertvarkymas ir sandorių išlaidos. Todėl priklausomybė nuo kelio turi būti matoma tyrimo plane, o ne paslėpta galutinės grąžos grafike.

Palyginkite su pradinio turto išlaikymo rezultatu

Tarkime, laikotarpio pabaigoje tiesiog laikyti pradiniai žetonai būtų verti 18 200 eurų. Likvidumo pozicijos turtas vertas 17 650 eurų, atskirai uždirbti mokesčiai sudaro 620, o sąnaudos – 90 eurų. Grynasis rezultatas yra 18 180 eurų, taigi 20 eurų mažiau už palyginamąjį variantą.

Esant toms pačioms prielaidoms susilyginti reikėtų 640 eurų mokesčių. Tai ne prognozė, o nuoseklus palyginimas. Teigiamos pajamos iš mokesčių ir geresnis bendras rezultatas nėra tas pats. Abiem variantams naudokite tą patį laikotarpį, pradinį turtą ir vertinimo valiutą.

Nurodykite, ar mokesčiai bei atlygis jau įtraukti į pozicijos vertę, ar pridedami atskirai. Dukart įskaitytos pajamos gali popieriuje paversti nuostolį pelnu. Atskirai pažymėkite numatomas išėjimo sąnaudas ir jau patirtas išlaidas, kad palyginimas nepriklausytų nuo patogesnio jų pateikimo.

Už intervalo ribų pasikeičia ir turto sudėtis

Koncentruoto likvidumo pozicija nėra nekintantis dviejų žetonų krepšelis. Kainai artėjant prie ribos ji gali vis labiau susitelkti viename turte. Už intervalo ribų ši likvidumo dalis paprastai nebedalyvauja aktyviuose to intervalo keitimuose, todėl negalima savaime tęsti ankstesnės mokesčių prielaidos.

Nubraižykite galimą turto sudėtį ties apatine riba, viduryje ir ties viršutine riba. Kiekvienu atveju paklauskite, ar norėtumėte laikyti tą turtą ir be mokesčių pajamų. Taip patikrinsite kainos riziką, kurią gali užgožti patrauklus rodomas pajamingumas.

Intervalo pakeitimas yra naujas ekonominis sprendimas. Gali prireikti keitimo, tinklo mokesčio ir praslydimo sąnaudų. Dažnas koregavimas negarantuoja geresnio grynojo rezultato. Vertinkite tikras išlaidas, konkretaus modelio turto pokyčius ir palyginamojo portfelio rezultatą tuo pačiu laikotarpiu, o ne vien veiksmų skaičių.