Žetonų ekonomika: pasiūla tėra pusė istorijos

Prieš lygindami kainas suskaičiuokite vienetus

Penkių centų kainos žetonas savaime nėra pigesnis už penkių šimtų dolerių kainos žetoną. Svarbus vienetų skaičius. Rinkos kapitalizacija paprastai apskaičiuojama dabartinę kainą padauginus iš numanomos apyvartoje esančios pasiūlos. Visiškai praskiestas vertinimas kainą taiko platesniam pasiūlos rodikliui, dažnai didžiausiai arba galutinei bendrai pasiūlai. Reikia patikrinti tikslų apibrėžimą, nes duomenų teikėjai užrakintus ar ižde laikomus žetonus gali klasifikuoti skirtingai.

Nė vienas iš šių skaičių nėra į projektą investuotų pinigų krūva ar išsiimti prieinami pinigai. Nedidelis sandoris gali nustatyti ribinę kainą, naudojamą labai didelei pasiūlai įvertinti. Jei daug turėtojų vienu metu mėgintų parduoti, faktinės pajamos galėtų būti gerokai mažesnės už nurodytą kapitalizaciją. Tai ypač svarbu, kai laisvai prekybai prieinama pasiūla maža, palyginti su susijusių asmenų ar iždo turimais kiekiais.

Sudarykite būsimos pasiūlos žemėlapį

Emisija sukuria vienetus; deginimas juos pašalina pagal nustatytas taisykles. Atrakinimas pagal teisių įgijimo grafiką padaro anksčiau apribotus vienetus prieinamus, nebūtinai keisdamas bendrą pasiūlą. Tai skirtingi įvykiai. Atrakinimų kalendorius naudingas, tačiau toks įvykis savaime nereiškia konkretaus kainos pokyčio. Vieni turėtojai gali parduoti, kiti – ne, o lūkesčiai jau gali atsispindėti kainoje.

Parenkite paprastą pasiūlos grafiką, kuriame atskirti apyvartoje esantys, užrakinti, iždo ir būsimi vienetai. Tada klauskite, kas gali keisti taisykles. Protokolo valdymas, administratoriaus teisės ar programinės įrangos atnaujinimai gali paveikti emisiją. Teiginį apie fiksuotą pasiūlą reikia atidžiai tikrinti, jei administratorius gali sukurti papildomų vienetų. Ir atvirkščiai: žetonų deginimas negarantuoja vertės augimo, jei paklausa mažėja sparčiau nei pasiūla.

Raskite ekonominį ryšį

Žetonas gali būti naudojamas tinklo mokesčiams mokėti, konsensusui užtikrinti, valdymo teisėms suteikti ar prieigai prie paslaugos atrakinti. Šios funkcijos automatiškai nesuteikia teisės į verslo pajamas. Valdymo balsai taip pat gali būti sutelkti, deleguojami arba ribojami administratorių. Skaitykite tikrojo mechanizmo aprašymą, o ne manykite, kad žodis „valdymas“ reiškia reikšmingą smulkaus turėtojo įtaką projektui.

Kai projektas skelbia pajamas, nustatykite, kas jas gauna. Bendri naudotojų sumokėti mokesčiai skirtingais kanalais gali atitekti tikrintojams, likvidumo teikėjams, įmonei, iždui ar žetonų turėtojams. Valdymo skydelyje vartojamas pajamų pavadinimas gali slėpti šiuos skirtumus. Pajamos taip pat nėra pelnas: už naudojimąsi mokamos paskatos ir veiklos sąnaudos gali viršyti surinktus mokesčius. Investiciniam pasakojimui reikia aiškaus ryšio tarp veiklos ir ekonominės naudos turėtojui.

Patikrinkite pasakojimą aritmetika

Didelis atlygis už statymą gali iš dalies atspindėti naują emisiją, o ne verslo gaunamas išorines pajamas. Jei kiekvienas turėtojas gauna daugiau vienetų, tačiau bendra pasiūla plečiasi, jo proporcinga nuosavybės dalis gali nepadidėti. Atlygis taip pat gali būti susijęs su užrakinimo laikotarpiais, baudomis, teikėjo mokesčiais ar išmaniųjų sutarčių rizika. Metinio procentinio dydžio nurodymas nepaaiškinus jo šaltinio palieka esminį klausimą neatsakytą.

Mokomajame tyrimo užraše vietoj vienos tikslinės kainos pateikite atskirus paklausos ir pasiūlos scenarijus. Kas nutiktų, jei naudojimas augtų, bet mokesčiai vienam naudotojui mažėtų? Kas nutiktų, jei atrakinimai padidintų prekybai prieinamą pasiūlą, o pirkėjų skaičius nesikeistų? Tai sąlyginiai klausimai, o ne prognozės. Aiškiai nurodykite duomenų datą ir apibrėžimus, nesudarykite įspūdžio, kad žetonų rodikliai turi tokią pačią teisinę reikšmę kaip audituotos įmonių finansinės ataskaitos. Atlygio ir turto perleidimo apmokestinimas taip pat priklauso nuo jurisdikcijos.

Didesnis žetonų kiekis nebūtinai reiškia didesnę dalį

Tarkime, turite 8 000 žetonų iš 8 mln. pasiūlos: jūsų dalis yra 0,10 %. Gavus 400 žetonų atlygį kiekis padidėja 5 %. Tačiau jeigu bendra pasiūla išauga iki 8,8 mln., nauja dalis yra 8 400 ÷ 8 800 000, maždaug 0,0955 %.

Dar reikia paklausti, kokią teisę ta dalis matuoja. Balsavimo, paslaugos naudojimo ir išmokų teisės nėra tapačios, o žetonas nebūtinai reiškia įmonės nuosavybę. Ekonominis pasiūlos didėjimo poveikis priklauso nuo teisių ir vertės srautų, ne vien nuo procento.

Lentelėje atskirkite turimą kiekį, dalį bendroje pasiūloje ir vertę pasirinkta valiuta. Keiskite kainą bei pasiūlą atskirai, paskui kartu. Taip aiškiai matysite, kuris pokytis lemia rezultatą, ir nesupainiosite didelio žetonais išmokamo atlygio su didesne perkamąja galia.

Atsekite kelią nuo mokesčio iki galutinio gavėjo

Naudotojų sumokėti mokesčiai gali tekti likvidumo teikėjams, operatoriams, bendrovei ar bendram iždui. Todėl didesnės protokolo pajamos savaime nereiškia didesnių žetono turėtojo pajamų. Reikia patikrinti, ar egzistuoja dabartinė, įgyvendinama teisė į konkretų pinigų srautą ir kas ją gali pakeisti.

Išgalvotame pavyzdyje iš 100 eurų mokesčių 75 eurai tenka paslaugos teikėjams, o 25 – iždui. Visų 100 eurų priskirti turėtojams negalima. Iždo lėšų panaudojimas gali priklausyti nuo būsimo balsavimo, veiklos sąnaudų arba kitų taisyklėse numatytų prioritetų.

Atskirkite veikiančią paskirstymo taisyklę nuo pažado ją įdiegti. Supirkimas, sunaikinimas ir tiesioginė išmoka turi skirtingus gavėjus bei sąlygas. Užrašykite sprendimų priėmėją ir likusį neaiškumą. Veiklos apimties augimas yra stebėjimas, o jo ryšys su turėtojo nauda – tikrintinas paaiškinimas.