Blokų grandinės pagrindai: kas iš tiesų perduodama?
Prieš žvelgdami į kainų grafiką atskirkite registrą, žetoną ir investicinį pasakojimą.
Įrašas, ne vertės pažadas
Blokų grandinė yra bendras įrašų registras, kurio dalyviai laikosi sandorių priėmimo taisyklių. Užuot vienos įmonės skaičiuoklę laikęs vienintele oficialia kopija, tinklas derina kopijas ir tikrina siūlomus pakeitimus. Detalės labai skiriasi. Kai kurie tinklai atviri visiems, atitinkantiems jų techninius reikalavimus; kituose dalyvavimas ribojamas. Blokų grandinėje įrašytas žetonas savaime nėra jį sukūrusios organizacijos nuosavybės dalis, teisė į pelną ar teisė atgauti lėšas.
Apsvarstykite tris atskirus klausimus: ką daro tinklas, ką leidžia šis konkretus žetonas ir kodėl kas nors galėtų už jį mokėti? Naudingas tinklas gali egzistuoti kartu su prastai suprojektuota investicija. Naudotojams gali reikėti tik labai mažų žetonų likučių, mokesčiai gali būti mokami kitu turtu arba nauda gali tekti įmonei, o ne žetonų turėtojams. Todėl įtikinamas technologijos demonstravimas neužbaigia investicinės analizės.
Sandoriai, parašai ir atsiskaitymas
Piniginė parengia sandorius ir naudoja kriptografinius raktus veiksmams patvirtinti. Turtas atvaizduotas tinklo įrašuose; tai nėra maži failai, saugomi piniginėje. Adresas yra gavėjo identifikatorius, o tinkamo privačiojo rakto valdymas gali leisti autorizuoti išleidimą. Viešojo gavimo adreso atskleidimas iš esmės skiriasi nuo paslapties, leidžiančios pervesti lėšas, atskleidimo.
Sandoris pirmiausia gali būti paskelbtas tinkle, tada įtrauktas į bloką ir vėliau pasiekti atitinkamą tinklo patvirtinimo ar galutinumo ribą. Šie etapai nėra lygiaverčiai. Blokų naršyklė gali padėti tikrinti viešą sandorio informaciją, bet pažįstamai atrodantis naršyklės puslapis neįrodo, kad žetonas vertingas ar išperkamas. Skirtingi tinklai turi skirtingas galutinumo prielaidas, mokesčių struktūras ir galimus sutrikimus.
Konsensusas ir išmaniosios sutartys
Konsensuso mechanizmai suderina, kurią istoriją tinklas priima. Darbo įrodymas ir turimos dalies įrodymas naudoja skirtingus išteklius bei paskatas. Jų pavadinimai nėra kokybės reitingai. Dalyvių koncentracija, programinės įrangos trūkumai, valdymo ginčai ir tinklo sutrikimai vis tiek svarbūs. Naudingiau klausti, kaip užpuolikas ar gedimas galėtų paveikti šią konkrečią sistemą, nei manyti, kad visos blokų grandinės vienodai saugios.
Išmaniosios sutartys – tai pagal tinklo taisykles vykdomos programos. Jos gali automatizuoti pervedimus, mainus ar užstato susitarimus, bet automatizavimas nepadaro susitarimo sąžiningo ar be klaidų. Programa gali priklausyti nuo išorinio kainų šaltinio, administratoriaus rakto ar kitos sutarties. Kiekviena priklausomybė kelia papildomų klausimų, į kuriuos kainos grafikas neatsako. Auditas tikrina apibrėžtą kodą konkrečiu metu; jis nėra draudimas nuo kiekvieno būsimo nuostolio.
Susiekite technologiją su rizikos pozicija
Prieš nagrinėdami grąžą, nustatykite, ar produktas yra pats žetonas, fondo vienetas, ateities sandoris, ar sandoris dėl kainų skirtumo. Pinigais atsiskaitoma išvestinė priemonė gali sekti žetoną jo nepristatydama. Fondas turi savo mokesčius ir teisinę struktūrą. Platformos likutis gali reikšti sutartinį reikalavimą platformai, o ne tiesioginį blokų grandinės adreso valdymą.
Pratyboms nubraižykite kelią nuo savo grynųjų iki turto ir atgal: mokėjimo paslaugų teikėjas, prekybos vieta, saugotojas, blokų grandinė ir išėmimo kelias. Prie kiekvienos grandies parašykite, kas galėtų uždelsti prieigą, kokie mokesčiai taikomi ir kokie įrodymai patvirtina užbaigimą. Ši užduotis dažnai atskleidžia daugiau nei dar viena valanda stebint grafiką. Apmokestinimas ir prieinamos apsaugos priemonės priklauso nuo jurisdikcijos bei produkto; pasaulinė technologijos aprėptis nepanaikina vietinių prievolių.
Sėkmingas sandoris dar nereiškia tinkamo sprendimo
Tinklas gali tiksliai įvykdyti nurodymą, nors naudotojas pasirinko ne tą adresą, tinklą ar sutartį. Būsena „sėkminga“ patvirtina techninį vykdymą pagal sistemos taisykles, bet ne kainos teisingumą, gavėjo patikimumą ar teisę susigrąžinti lėšas. Šiuos klausimus reikia tikrinti atskirai.
Pasirinkite jau viešą sandorį ir užrašykite tinklą, sandorio identifikatorių, siuntėją, iškviestą sutartį, žetonų judėjimą bei mokestį. Pirmasis gavėjas gali būti programa, atliekanti kelis tolesnius veiksmus. Nulinė pagrindinės tinklo monetos pervedimo suma nereiškia, kad nepajudėjo kiti žetonai.
Prie kiekvienos išvados pažymėkite, ką tiesiogiai patvirtina įrašas ir kam reikia papildomų įrodymų. Žetonų perdavimas savaime neįrodo prekės pristatymo ar ginčo išsprendimo. Tokį pratimą galima atlikti su esamais viešais duomenimis, neprijungiant piniginės ir nesiunčiant naujų lėšų.
Piniginės ekranas ir grandinės būsena nėra tas pats
Dingęs balansas ekrane nebūtinai reiškia dingusį turtą. Gali būti pasirinktas kitas tinklas, sutrikęs duomenų tiekėjas arba pakeisti žetonų rodymo nustatymai. Ir priešingai: veikianti programėlė gali rodyti pasenusius duomenis. Todėl sąsajos veikimą atskirkite nuo informacijos aktualumo.
Nubraižykite penkis sluoksnius: įrenginį, piniginės programą, duomenų ryšį, blokų grandinę ir naudojamą sutartį. Kiekvienam numatykite nepriklausomą patikrą ir paaiškinkite, ką sutrikimas leistų ar neleistų matyti. Viešo adreso balansui patikrinti nereikia pateikti atkūrimo frazės tariamai sinchronizavimo svetainei.
Galiausiai atskirkite techninę kontrolę nuo ekonominės vertės. Tinklas gali veikti nepriekaištingai ir vis tiek pervesti smarkiai nuvertėjusį žetoną. Laikinas rodymo sutrikimas taip pat nėra vertės praradimo įrodymas. Teisingai nustatyta problema padeda išvengti nereikalingų parašų ir pervedimų.