DeFi suderinamumas: pajamingumą lemiančių priklausomybių žemėlapis
Išskaidykite kelių protokolų poziciją į turtą, įsipareigojimus, leidimus ir bendrus sutrikimo taškus.

Viena pozicija gali apimti daug sistemų
Komponuojamumas leidžia išmaniajai sutarčiai sąveikauti su kitomis sutartimis ir sujungti jų funkcijas į didesnę programą. „Ethereum“ komponuojamumo dokumentacijoje tai pristatoma kaip vienas programų kūrimo pagrindų. Finansinės analizės požiūriu tas pats patogumas sukuria priklausomybių problemą: paprastas įnešimo ekranas gali slėpti kelias sutartis, turto rūšis ir valdymo sistemas.
Įsivaizduokite saugyklą, kuri priima stabilios vertės kriptovaliutą, ją paskolina, gauna reikalavimą patvirtinantį žetoną ir jį įneša kitur, kad gautų papildomą atlygį. Rodomas likutis nėra viena pinigų sąskaita. Tai reikalavimų seka, kurios išpirkimas priklauso nuo ankstesnių etapų. Papildomi sluoksniai gali pagerinti funkcionalumą, tačiau nesukurti nepriklausomų saugumo šaltinių.
Sudarykite kiekvieno sluoksnio balansą
Pradėkite nuo galutinio naudotojo turto ir atsekite, ką saugykla iš tikrųjų laiko. Nustatykite, ar saugykla turi skolų, ar ji skolina be užstato, ar su užstatu ir ar reikalavimą patvirtinantį žetoną galima išpirkti iš karto. Tada atsekite turtą, kuriuo padengtas kitas toks žetonas. Sustokite tik tada, kai ekonominė pozicija taps aiški, o ne vos pamatę pažįstamą protokolo pavadinimą.
Naudingoje schemoje ištisinės rodyklės žymi reikalavimus į turtą, o punktyrinės – priklausomybes, pavyzdžiui, nuo orakulų, tiltų ir administratorių. Dvi saugyklos gali laikyti skirtingus reikalavimą patvirtinančius žetonus, bet priklausyti nuo to paties užstato žetono ar avarinio valdymo daugiaparašės grupės. Protokolų pavadinimų skaičius sudarytų diversifikacijos įspūdį, tačiau priklausomybių schema gali atskleisti sutelktą riziką.
Atskirkite pajamingumo šaltinius nuo žetonų emisijų
Išskaidykite skelbiamą grąžą į skolininkų mokamas palūkanas, prekybos mokesčius, atlygį už statymą ir skatinamuosius žetonus. Kiekvieną dedamąją veikia skirtingi veiksniai. Rodoma atlygio žetono vertė doleriais priklauso nuo kainos ir galimybės jį parduoti; ji nėra lygi tokiai pačiai iš karto prieinamų pajamų baziniu turtu sumai. Mokesčius, skolinimosi sąnaudas ir reinvestavimo išlaidas reikia įtraukti į kitą skaičiavimo pusę.
Hipotetinės $10,000 pozicijos atveju $400 metiniu pagrindu perskaičiuotų skolininkų palūkanų ir $600 atlygio žetonų vertės sudaro rodomą 10% bendrąją normą. Jei veiklos mokesčiai siekia $100, o atlygio žetonų kainos iki pardavimo sumažėja perpus, iliustracinė realizuota suma yra $400 + $300 − $100 = $600, arba 6%. Šiame skaičiavime daroma prielaida, kad pagrindinė suma ir laikas nesikeičia; tai nėra prognozė.
Patikrinkite pozicijos uždarymą atvirkštine tvarka
Įnešti turtą gali būti lengva, o pasitraukimui gali reikėti kelių nuoseklių išpirkimų. Išsiaiškinkite, kuri rinka pirmiausia turi suteikti likvidumą, ar taikoma išėmimo eilė ir ar prieš atlaisvinant užstatą reikia grąžinti skolą. Reikalavimą patvirtinantis žetonas, kuriuo šiandien aktyviai prekiaujama, gali tapti nelikvidus, kai daug jo turėtojų norės pasitraukti tuo pačiu būdu.
Popieriuje sudarykite pozicijos uždarymo eigą su laiko žymomis. Kiekviename etape užrašykite gaunamą žetoną, reikalingą tinklo vykdymo mokestį, kainos neapibrėžtumą ir sąlygas, galinčias sustabdyti tolesnius veiksmus. Jei protokolas sustabdo išėmimus, nuo jo priklausanti saugykla taip pat gali nebegalėti išmokėti lėšų, net jei jos pačios kode nėra klaidos. Tai priklausomybės sutrikimo plitimas, nebūtinai nemokumas kiekviename sluoksnyje.
Vertinkite bendras valdymo priemones ir ribotas reikalavimo teises
Patikrinkite, kas gali atnaujinti saugyklą, keisti maršrutus ar pridėti naujo turto. Po valdymo sprendimo strategijos aprašymas gali tapti pasenęs. Auditas gali apimti saugyklos sutartį, bet ne visas būsimas integracijas. Atskirkite nekeičiamus apribojimus nuo valdytojo nuožiūros ir patikrinkite, kokie įgaliojimai tebėra aktyvūs įdiegtoje versijoje.
Palyginimui sudarykite vieno puslapio rizikų sąrašą, užuot vertinę produktus vien pagal pajamingumą. Įtraukite galutinį turtą, svertą, išėmimo seką, bendras priklausomybes ir nežinomus dalykus. Jei nepavyksta nustatyti esminės priklausomybės, pažymėkite, kad analizė neišsami. Rodomo metinio procento tikslumas nekompensuoja neaiškumo, kas iš tikrųjų priklauso investuotojui. Šio pratimo tikslas – suprasti struktūrą, o ne rekomenduoti joje dalyvauti.
Vienas daug atskleidžiantis pratimas – paklausti, kas liktų, jei rytoj skatinamasis atlygis taptų nulinis. Perskaičiuokite pajamas, išlaidas ir galimybę uždaryti poziciją nedarydami prielaidos, kad atlygio žetonai bus parduoti. Tai nėra prognozė, kad atlygis baigsis. Taip nustatoma, ar struktūra turi tikrą ekonominį pajamų šaltinį, ar jos tariamas patrauklumas daugiausia priklauso nuo nuolatinių subsidijų ir kitų asmenų noro pirkti platinamą žetoną.
Išėjimo kelią braižykite nuo norimo galutinio rezultato
Įėjimo programėlė dažnai yra tik pirmasis sluoksnis. Norint atgauti pinigus gali reikėti grąžinti skolą, išlaisvinti užstatą, išpirkti kvitą, pereiti tiltą ir atlikti banko išėmimą. Kiekvienas žingsnis gali priklausyti nuo kitos paslaugos, rinkos ar sprendimų priėmėjo.
Pradėkite nuo galutinio turto ir vietos, kurioje jo reikės, tada eikite atgal. Kokio turto reikia kiekvienam veiksmui? Kas gali jį sustabdyti? Ar būtinas parašas, tinklo mokestis arba pirkėjas? Atskirai pažymėkite alternatyvas, veikiančias tik normaliomis sąlygomis.
Dvi programos gali naudoti tą patį orakulą, tiltą ar užstatą. Tokiu atveju skirtingi pavadinimai neįrodo nepriklausomos rizikos. Vertindami išskaidymą skaičiuokite bendras kritines priklausomybes, o ne sąsajas. Schemos tikslas – parodyti, kur vienas sutrikimas paveiktų kelias tariamai atskiras pozicijas.
Skola padidina nuosavų lėšų jautrumą
Tarkime, turtas vertas 30 000 eurų, skola – 10 000, o nuosavos lėšos – 20 000. Turto vertei sumažėjus 10 %, lieka 27 000 eurų. Jei skola nekinta, nuosavų lėšų vertė yra 17 000 eurų: prieš palūkanas ir sąnaudas ji sumažėjo 15 %.
Tai balanso pavyzdys, o ne konkretaus protokolo likvidavimo formulė. Priverstinio uždarymo riba gali priklausyti nuo užstato taisyklių, kainų šaltinio ir skolos augimo. Be to, apskaitoje naudojama kaina nebūtinai pasiekiama uždarant visą poziciją realioje rinkoje.
Pratybose sekite ir ekonominę vertę, ir kiekviename etape laisvai naudojamas lėšas. Teigiama grynoji vertė neįrodo, kad galima laiku įvykdyti skubų mokėjimą. Pakankamas turtas ir reikiamu metu reikiamoje vietoje turimi pinigai yra atskiros sąlygos, todėl schemoje svarbūs ir terminai.